Net prieš kelis šimtus metų šis Lietuvos kampelis žavėjo svečius ir atsitiktinai užklydusius atvykėlius. Lankytinos vietos Nidoje – tai vienos gražiausių vietų Lietuvoje.
Čia žmones nuo seno žavėjo daug kas: vienus miestelio tvarka, jaukumas ir ramybė, kitus – nepriekaištingai išpuoselėti namai, kurie visuomet būdavo išpuošti šeimininkių rankų darbo baltais nėriniais (staltiesėmis, užuolaidomis ir kitokiais rankdarbiais) bei namų aplinka, trečius – amatai.
Čia įsikūrę unikalūs žvejų kaimeliai leido žvejams gyventi oriai ir skaniai. Ir visi, kurie čia apsilankydavo, nelikdavo abejingi šio Lietuvos pajūrio kampelio kraštovaizdžiui, kuris stebino ir žavėjo savo grožiu bei unikalumu.
Ar galite atspėti, koks tai Lietuvos kampelis? Jis abejingų nepalieka ir šiandien – tai įrodo gana įspūdingi skaičiai – kiekvieną vasarą čia apsilanko daugiau nei 300 tūkstančių turistų.
Jei Jums vis dar sunku atspėti, kuri tai Lietuvos vieta, štai dar kelios užuominos: tai vienas iš vertingiausių Baltijos kurortų; tai tikras ramybės uostas; tai prie Baltijos jūros išsidėstęs Lietuvos gamtos stebuklas; tai romantikų dievinamas jaukus miestelis; tai įkvėpimo šaltinis…
Tai poilsis, susidedantis iš saulės, iš smėlio, iš jūros ir vėjo. Tikriausiai jau neabejojate, kad tai – Neringos žemės dalis, pavadinta gražiuoju Nidos vardu.
Čia ne tik išskirtinis kraštovaizdis, istoriškai turtingi ir žavūs žvejų kaimeliai, prieš akis atsiveriantis magiškas kopų grožis ir ryškiai mėlyna Baltijos jūra, bet ir jaukus, neužmirštamas poilsis…
Čia nuo pat pradžių, nuo pat Nidos įskūrimo, dvelkė paslaptimi ir nuolatinėmis malonių ir įspūdingų atradimų paieškomis.
Apie šią žaliu miško ornamentu išdabintą nuostabią smėlio juostą, apie šį unikalų žemės lopinėlį galima išgirsti labai įdomią, nepakartojamą atsiradimo istoriją… Tiesa, kuria istorijos versija tikėti – tai jau Jums paliekamas pasirinkimas…
Neužmirštama Nidos atsiradimo legenda
Pasakoti šios gražios gyvenvietės atsiradimo istoriją reikėtų pradėti nuo pat pradžios, kai dar tik formavosi Neringos žemė…
Sakoma, kad labai labai seniai Baltijos jūroje gyveno didžiulė jūrų pabaisa, kaip įmanydama skriausdavusi vietos gyventojus: skandindavusi žvejų laivus, plėšydavusi tinklus ir išbaidydavusi žuvis…
Žvejai niekaip nesugebėdavo su ta jūros pabaisa susidoroti, o namo grįždavo labai nusiminę – nesugavę jokio laimikio… Ilgai vietiniai gyventojai kentėjo įvairias jos piktadarystes, kol galiausiai sumąstė, kaip tą pabaisą nugalėti…
Vienas protingas Kuršių žmogus prisiminė, kad viename žvejų kaimelyje gyveno mergina milžinė, vardu Neringa. Tai buvo ne tik išvaizda, bet ir savo būdu išskirtinė mergina – labai geros širdies, išskirtinės drąsos, darbšti ir paslaugi, neatsisakanti padėti nei vienam kaimo gyventojui…
Vos ją pasiekė žinia apie visus skriaudžiančią jūros pabaisą ir jos piktas išdaigas, Neringa labai supyko ir leidosi į kelionę, kad padėtų Kuršių žmonėms…
Keliaudama iki tos vietos, kurioje gyveno jūros pabaisa, Neringa galvojo, kaip ją nugalėti… Ir sugalvojo… Mergina pylė į savo prijuostę smėlį ir įbridusi į Baltijos jūrą supylė ilgą ir aukštą smėlio pylimą, atskyrusį jūrų pabaisą nuo žmonių.
Kuršiai labai džiaugėsi merginos parodytomis galiomis… Jie buvo be galo jai dėkingi, o norėdami išreikšti pagarbą, atsiradusį smėlio pusiasalį pavadino Neringos vardu. Tarp pusiasalio ir pakrantės esančias marias pavadino Kuršių mariomis. Tačiau reikėtų pasakyti, kad per visą Kuršių gyvavimo istoriją jie turėjo daugybę, vietos žvejų sugalvotų pavadinimų: Pajūriai, Kalnai, Kopos, Užmarys, Randavos ir kitus.
Nuo to laiko, kai jūros pabaisa buvo nugalėta, žmonės ten plaukiojo laivais, gaudė žuvis, maudėsi ir visuomet savo atmintyje laikė sumanią ir galingą merginą milžinę, apsaugojusią juos nuo piktos Baltijos jūros pabaisos…
Ir tik kai susiformavo atskiras Neringos žemės lopinėlis, čia ėmė steigtis ir kitos vietovės: Purvynė, Rasytė, Preila, Pilkopa, Pervalka, Nida… Pastaroji turi irgi labai seną, gražią atsiradimo legendą…
Pasakojama, kad ant Nidos kranto gyveno paslaptinga mergelė, pakrikštyta Nidos mergelės vardu… Ji, pasidabinusi lelijų vainiku, giedromis naktimis visuomet pasirodydavo ant mažos salelės…
Ten savo dailiu balsu uždainuodavo ir nuostabiu savo dainų skambesiu apgaubdavo visą Nidos apylinkę… Šitaip gražuolė į savo salelę, kurioje amžinai žaliuoja medeliai, viešpatauja palaima, o širdį apima laimė, prisiviliojo gyventojų.
Ir po truputį čia susiformavo Nidos gyvenvietė, kurioje šeimininkavo mergelės Nidos dainomis sužavėti atvykę ir įsikūrę žmonės…
Nidos atsiradimas laikomas labai senu reiškiniu… Jos istorija labai įdomi, prasidedanti nuo III tūkst. pr. Kr., kuomet Nidoje, ant buvusios pratakos kranto, buvo įsikūrusi ankstyvojo neolito gyvenvietė. Tam amžiui būdingos kultūros židinių pėdsakai Nidoje aptinkami ir dabar – tyrimų metu atrasta 60 Narvos kultūros tipo šukelių, įsimaišiusių tarp vėlyvųjų puodų šukių.
Baigiantis III tūkstantmečiui pr. Kr. gyventojai įsikūrė tuometiniame lagūnos krante. Čia vyko tikrasis gyvenimas: klestėjo medžioklė ir žvejyba (pagrindinis Pamarių kultūros pragyvenimo šaltinis), gyventojai užsiėmė gyvulininkyste, rinko sraiges, vėžlius, riešutus, obuolius, augino įvairias grūdines kultūras, gamindavo druską, pynė ir audė, rinko gintarą.
Šioje gyvenvietėje buvo aptikta ir žemdirbystės įrankių (kaplių, kirvukų, peilių), gintaro papuošalų (stambių, pailgų kabučių, vamzdelinių karolių, ovalių sagučių). Šitokia Nida egzistavo net kelis šimtus metų.
Gerokai vėliau, jau maždaug XIV amžiuje, Nidos vietovardis atsiranda rašytiniame šaltinyje – viename kryžiuočių kelių apraše minima vietovė Noyden ir Noyken. Po 50 metų šį vietovardį pakeičia Nydden, bet gana greitai, vos įsikūrus kuršiams, šis sukuršintas prūsiškas vietovardis pavirto į Nydą.
Beje, vertėtų žinoti, kad Senoji Nida buvo įsikūrusi netoli Baltijos jūros pakrantės, maždaug už dvejų kilometrų nuo dabartinės Nidos.
Pristatant Nidos raidą, reikėtų akcentuoti, kad jai svarbus ir XVI amžius, kuomet Nidos smuklininkui Philipui Peppernui buvo išduotas raštas pagal kurį hercogas Albrechtas paskyrė jam (ir jo žmonai bei palikuonims) Magdeburgo teisėmis smuklę Nidoje.
Būtent 1529 metai Nidai buvo lemtingi – jai suteikta Magdeburgo teisė (miesto savivalda). Nuo šio laiko Nida po truputį kūrėsi, buvo pastatyta bažnyčia, gyventojai vertėsi žvejyba ir senaisiais savo amatais…
Deja, tačiau Nidai lemtis nebuvo labai palanki. XVII amžiuje jai buvo pasiųstas didelis išbandymas – maras… Tuo metu gyventojams grasino dar ir kopos, kurios vėliau visiškai užpustė Senosios Nidos kaimą… Gyventojams teko pasitraukti šiek tiek šiauriau… O XVIII amžiuje, smėliui užpusčius antrąją Nidą, gyventojai persikraustė ir įsikūrė jau dabartinėje Nidoje. Čia statė savo reikmėms reikalingus pastatus ir vertėsi įvairia veikla. Beje, netoliese jau buvo įsikūrę Skruzdynės ir Purvynės kaimeliai, todėl dabartinė Nida susidarė iš trijų nedidelių tuomečių kaimų – Nidos, Skruzdynės ir Purvynės.
Ilgainiui Nidoje buvo išpuoselėti, naujai pastatyti ar atstatyti įvairūs objektai: XIX amžiaus pradžioje įrengtas žvejų uostas ir garlaivių prieplauka, 1874 metais – ant Urbo kalno pastatytas Nidos Švyturys, 1888 metais buvo pastatyta ir pašventinta mūrinė gotikinio stiliaus evangelikų – liuteronų bažnyčia, o šalia jos įkurtos kapinės. 1929 metais Nidoje, ant Uošvės kalno pastatytame vasarnamyje, apsistojo žymus rašytojas Tomas Manas su šeima.
Tiek ir dar daugiau šiuo metu galima pamatyti Nidoje, kuri nuo 1933 metų paskelbta kurortu. Tad pirmyn į glaudesnę pažintį su Nida…
Kodėl ši gyvenvietė pavadinta būtent Nidos vardu? Moksliniai šaltiniai nurodo, kad maždaug XV amžiuje, kalbininkas Kazimieras Būga Nidos pavadinimą susiejo su prūsų žemės upėvardžiu – Nyda (Neyde).
Iš pradžių Būga spėjo, kad Nidos vardas galįs būti kilęs iš sanskrito, kur „nedati“ reiškė „teka, srūva“. Vėliau jam pritarė ir mokslininkas J. Udolph, kuris išsamiai ir plačiai išnagrinėjo šaknies nid- ir neid- kilmę. Jis taip pat rėmėsi sanskritiška tokių vandenvardžių kilme.
Vis dėlto, kokia šio vietovardžio galūnė iš pradžių buvo paplitusi, iki šiol nėra aišku. Vis dar pasitaiko, kad gyvenvietė pavadinama Nide – vardu, kurį Viduramžiais jai suteikė vokiečiai.
Apskritai linkstama manyti, kad pirminė kurorto lytis buvusi Nidė ar net Naidžiai, Neidžiai. Įdomu tai, kad jeigu toks spėjimas būtų tiesa, tai Nidos vardas turėtų būti sietinas ne su sanskritu, o su latvišku pavadinimus „naids“, „naidus“ – „nesantaika, priešiškumas“. Kaip ten bebūtų, bet šiuo metu tai tėra spėjimai, leidžiantys kiekvienam tikėti sau palankiausia Nidos vietovardžio kilimo versija…
Nidoje veiklos ras visi – ir siekiantys susipažinti su vietos gyventojų buitimi bei kultūra, ir besidomintys tradiciniais vietinių verslais (žvejyba, varnų gaudymu bei kt.), ir norintys ilgai iš atminties neišdylančio poilsio. Tad ką reiškia poilsis Nidoje – ką jo metu pamatyti, aplankyti ir nuveikti? Lankytinos vietos Nidoje tikrai stebina savo grožiu.
Norintiems meno ir kultūros
Tiems, kurie savo atostogų ar trumpo poilsio neįsivaizduoja be meno ir pažinties su vietinėmis kultūromis, Nida išties turi ką pasiūlyti… Pavyzdžiui, vienas iš lankytinų ir populiarių objektų – V. K. Mizgirių gintaro galerija-muziejus (veikia nuo 1995 metų), kuriame eksponuojami šių laikų dailininkų darbai iš gintaro bei archeologinių radinių kopijos.
Būnant Nidoje taip pat rekomenduojama nepraeiti pro Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčią ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčią (pastatyta 1888 metais), kurioje pasigrožėkite langų vitražais, altoriaus paveikslu E. Molenhauerio „Kristus teikia ranką apaštalui Petrui, bijančiam nuskęsti“, pastatytaos Karaliaučiaus firmos „Gebauer“ vargonais bei kaizerio žmonos Augustės Viktorijos dovana – šviestuvais (šiuo metu bažnyčioje jų kopijos).
Apsilankę raudonų plytų neogotikinio stiliaus Nidos bažnyčioje, būtinai žvilgtelkite ir į šalia jos esančias etnografines žvejų kapines, kuriose yra išlikę iš medžio padaryti antkapiniai paminklai (krikštai). Pasakojama, kad krikštas yra mitologinio pasaulio medžio, jungiančio visas Visatos dalis, įvaizdis. Todėl verta jį pamatyti ir galbūt iš naujo atrasti jo prasmę…
Beklaidžiodami po Nidos apylinkęs, neabejotinai pamatysite G. D.
Kuverto paminklą, 1856 metais pastatytą Nidos apylinkių apželdintojo garbei.
Taip pat vaikščiodami žvilgtelkite ir į Sartro paminklą. Istorija byloja, kad čia apsilankęs Nobelio literatūros premijos laureatas, prancūzų filosofas ir rašytojas Žanas Polis Sartras be galo susižavėjo Nidos kopomis… O A. Sutkus įamžino jį padarydamas nuotrauka ir davė tam vaizdui pavadinimą „Sartras kovoja su vėju“. Būtent tai šiuo metu primena Nidoje, šalia kopų pastatytas Sartro paminklas.
Tęsdami pažintį su Nidos menu ir kultūra, ilgesniam laikui apsistokite viename lankomiausių vietos muziejų – vokiečių rašytojo ir Nobelio premijos laureato Tomo Mano memorialiniame muziejuje. Rašytojas su savo žmona pirmą kartą Nidoje apsilankė 1929 metų vasarą ir akimirksniu buvo pakerėtas gamtos ir visos gyvenvietės grožiu… Apie tai byloja paties Tomo Mano žodžiai: „pagauti neapsakomo tos gamtos savitumo ir grožio, fantastinio klajojančių kopų pasaulio“, kuriuos ištaręs jis su žmona pasiliko čia gyventi… Jau 1930 m. Nidoje, ant Uošvės kalno, buvo pastatytas vasarnamis (architektas Herbertas Reissmannas, Klaipėda), kuriame rašytojas Tomas Manas su šeima praleido tris vasaras.
Nuo 2014 metų muziejuje veikia unikali ekspozicija – pasitelkiant moderniąsias technologijas buvo atkurti Nobelio premijos laureato gyvenimo bei kūrybos faktai, poetiškai pristatyta jo vasarnamyje praleistų dienų atmosferą. O šiandien šiame memorialiniame muziejuje veikia ir dar dvi institucijos: Neringos muziejai bei Thomo Manno kultūros centras.
Pasinaudokite vertingu patarimu – besigrožėdami atkurta rašytojo vasarviete ir joje esančiomis vertybėmis, neužmirškite ir išlikusios jo kūrybos apie Nidą: „Patsai svarbiausias dalykas čia… Tai JŪRA… Kurią visi girdi ir į kurią visi keliai veda. Daug čia ir smėlingų takų, per kopas numintų į jūros pusę… Pajūrio miškas su vėjo palenktais medžiais… Bet svarbiausia – jūra. Plačiai atsiskleidžianti prieš akis ir … kasdien mainanti savo veidą. Per audrą ji pajuosta, o iškilusios bangos pasidabina žaliom keterom. Einant toliau, per tą vėjų palenktą mišką, išnyra auksinės kopos. Su gražiu Baltijos paplūdimiu, plačiausiai besiveriančiu į vakarus… Ir čia, pučiant vakarų vėjui, matyti smarki bangų mūša. Kupina nepakartojamos didybės…“ Darytike tai tam, kad užplūstų dar didesnis noras praeiti Nidos keliais, smėlėtais takeliais ir atsiduoti Baltijos jūros didybei…
Lankytinos vietos Nidoje besidomintiems istorija
Nida ir trokštantiems istorinių žinių bus patraukli ir įsimintina vieta. Čia, pietinėje senosios Nidos dalyje (buvusiame Hakeno kaime), stovi senojo žvejo namas – etnografinė sodyba ant marių kranto. Joje turėsite galimybę pasigrožėti autentiškais baldais, ornamentuotomis kėdėmis, išpuoštomis kraičio skryniomis, indais ir kitais ūkyje naudotais daiktais, žvejybos įnagiais.
Šią sodybą 1927 metais pastatė vietiniai meistrai ir tuo metu ją sudarė du sujungti namai. Tai buvo stipriai susieta su tradicijomis – kai šeimos atžala vesdavo, jaunoji šeima turėdavo įsikurti šalia tėvų, pristatant naują namo dalį. XX amžiuje toje namo dalyje gyveno žvejas Martynas Purvinas su šeima. O šiandien čia – tikro žvejo etnografinis muziejus.
Tai vertas dėmesio objektas, kuriame įrengta ekspozicija, leidžianti susipažinti su būdingais XIX a. pab. – XX a. pr. Kuršių nerijos žvejų namų aspektais: interjeru ir buitimi. Šios sodybos – muziejaus patalpos įrengtos taip, kad atspindėtų autentišką senųjų žvejų gyvenimo atmosferą. Be to, tai dar ne viskas, nes šiuolaikinė pažangi įranga leido įnešti į šį muziejų vizualinius sprendimus bei kūrybines instaliacijas, kurios suteikia unikalią galimybę pajausti senųjų gyventojų buvimą šalia. Atnaujintos ekspozicijos koncepcija – sustabdytos akimirkos pojūtis. Kaip sako muziejaus steigėjai – „namas tarsi pilnas gyvybės, jo gyventojų judesio ir šurmulio, todėl autentiški daiktai eksponuojami tarsi sustingę savo veiklos įkaršytyje“. Tai išties neužmirštamas reginys.
Pasisėmę naujų istorinių žinių apie senųjų žvejų namus, skirkite savo laiko ir Kurėnų vėtrungėms – muziejui po atviru dangumi. Jau nuo XIV amžiaus Kuršių marių žvejai turėjo specialias marioms skirtas burines valtis: didžiosios buvo vadinamos Kurno valtimis arba kurėnais, o mažosios – kiudelvaltėmis, bradinėmis, venterinėmis. Visų jų išvaizda taip pat buvo išskirtinė – plokščias dugnas, mažos grimzlės, statūs bortai, ąžuolinės lentos ir, be abejo, viršūnėje įtaisytos vėtrungės. Būtent pastarųjų atsiradimas buvo susijęs su žvejybos priežiūra Prūsijos Karalystėje – kiekviena valtis ant savo stiebo privalėjo turėti dviejų pėdų ilgio ir vieno pėdos pločio vėliavą.
Pirmosios vėtrungės buvo kuriamos iš tvirtos drobės arba skardos, gale pritvirtinant medžiaginę vėliavėlę. Tačiau ilgainiui jų išvaizda keitėsi – vietiniai žvejai pradėjo jas puošti mediniais pjaustiniais (stilizuotais geometriniais ornamentais, jūreivystės motyvais, meilės ženklais, valstybingumo simboliais ir pan.) bei dažyti įvairiomis spalvomis. Štai tokia Kuršių marių vėtrungių, kurias vietiniai vadino „karūnomis“ arba „vėlukais“, raidos istorija, su kuria šiandien kiekvienas gali susipažinti artimiau. Tiesa, lankydamiesi čia, žinokite, kad žvejybos tradicijos kito ir senosios žvejų valtys su vėtrungėmis išnyko, bet po daugelio metų buvo prikeltos naujam gyvenimui – ir po atviru dangumi buvo įkurta vėtrungių ekspozicija.
Ieškantiems įkvėpimo – įspūdingi gamtos vaizdai
Žodžiais pristatyti ir apibūdinti Nidos gamtos ir viso kraštovaizdžio – neįmanoma. Prie jos privalu pabūti, ja pasigrožėti ir pajausti, todėl atvykę čia leiskitės į neužmirštamą grožio akimirką… Susipažinkite su kiekviena kopos smiltimi, medžio rieve ar marių banga – tai mena išskirtinę senųjų Kuršių nerijos gyventojų istoriją. Pasinerkite į tikruosius gamtos stebuklus…
Viena iš įspūdingiausių gamtos vietų Nidoje – Parnidžio kopa ir ant jos įrengta Nidos apžvalgos aikštelė bei išlikęs senasis Saulės laikrodis. Sakoma, kad kopos pavadinime slypi ir jos istorija – „perėjusi per Nidą“, tai reiškia, kelis kartus „perkeliavusi“ visą Nidos gyvenvietę, o XVII amžiuje netgi užpusčiusi keturis vietinius kaimus…
Nors poilsiautojai laiko neskaičiuoja, bet į Nidoje esantį saulės laikrodį pažvelgti būtina. Jo išvaizdą suformavo pati gamta – atidžiau įsižiūrėjus, matyti, kad pakopėlių geometrija primena vėjo atpustomų senkopių smėlio sluoksnius. Beje, tikrasis laikrodžio aukštis buvo 12 metrų aukščio, jis svėrė net 200 tonų, tačiau 1999 metais praūžęs uraganas „Anatolijus“ apgadino laikrodį ir iki 2011 metų jo rodyklės aukštis buvo perpus mažesnis… Vis dėlto į jį žiūrėdami ne tik žinosite tikslų laiką, bet ir galėsite sustabdyti akimirką, nes nuo kopos atsiveria išskirtinio grožio vaizdai, leidžiantys dar artimiau susipažinti su Nida: Senieji žvejų namai, Kuršių marių pakrantės pasivaikščiojimų takas ir visa gražioji Nidos panorama… Be to, sakoma, kad tai romantikų vieta, atskleidžianti, kaip saulė leidžiasi ir teka nuo vandens paviršiaus…
Jei jau čia atėjote, išbandykite viską ir praeikite Parnidžio kopos pažintiniu taku, prasidedančiu nuo Tylos slėnio, kurio pradžioje stovi 1991 m. pastatytas koplytstulpis, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui, o toliau – užburiantys gamtos stebuklai…
Mėgaujantis poilsiu Nidoje svarbiausia neskubėti… Ar matėte Urbo kalną? Ant jo stūgso Nidos švyturys… Dabar jis laikomas navigacijos ženklu, bet jo istorija… verta dėmesio. Pirmasis Nidos švyturys, iš raudonų plytų, pradėtas statyti XIX amžiuje. Tuomet jo aukštis siekė 27 metrus. Į jį vedė karo belaisvių statytas akmenimis grįstas takas, kurį sudarė 200 laiptelių, išlikusių iki šių dienų. O per smėlį nuo Nidos iki laiptelių buvo nutiestas specialus lentinis takas. Deja, tačiau po Antrojo Pasaulinio karo vokiečių kareiviai švyturį susprogdino… Bet netrukus jis buvo atstatytas. Šiandien galite matyti 29 metrų aukščio Nidos švyturį – bokštą su horizontaliomis raudonomis ir baltomis juostomis.
Prie Nidos yra išlikę ir senų pajūrio pušynų fragmentų – tik dar labiau sustiprinančių Nidos kraštovaizdžio vertę. Tad kuo gerėtis ir ką lankyti – palikta nuspręsti kurorto svečiams.
Trokštantiems ramybės ir poilsio
Nida gali pasiūlyti lygių neturintį poilsį – jūrą, smėlį ir puikią energiją spinduliuojančią gamtą… Ne tik Baltijos kurortuose, bet ir visoje Europoje sunku atrasti vietą, kurioje būtų išsibarstę tiek daug skirtingų, saulės lydimų spalvų: mėlyna ir balta, juoda ir balta, žalia ir mėlyna, raudona ir rusva…
Netikite? Turėtumėte skirti Nidai savo rytinį laiką ir pamatysite, kaip tekanti saulė išpuošia gamtą įvairiaspalviais apdarais – gelsvai rausvais kopų šlaitais, melsvu rūku apjuostais miškais ir jūros krantais. Jei padovanosite Nidai savo vidudienį – prieš akis matysite baltas kauburėtas kopas, sodriai žalią mišką ir net akinantį jūros mėlynumą. O vakarėjant lankytinos vietos Nidoje padovanos romantiškiausias akimirkas – raudoniu nutviekstas smėlio kalvas ir pilkšvus marių tolius.
Nida gali būti pristatoma kaip gyvenvietė Kuršių nerijoje, Neringos miesto pietiniame pakraštyje. Tačiau ne klaida Nidą pavadinti gražiausiu Lietuvos kurortu arba žemės juosta, kurioje susipina smėlis, miškas, jūra ir marios…
Čia matyti pustomas smėlis, augmenijos priešinimasis jam ir suformuotas nuostabus kraštovaizdis. Manoma, kad tai, kas taip traukia čia apsilankyti dabar, susiformavo prieš penkis tūkstančius metų…
Nidoje Į centrinę gatvę susilieja net keliolika šalutinių gatvelių, kurias visas norisi pažinti iš arčiau… Čia galima pasigrožėti ir išlikusiais senais, XIX–XX amžiaus, nameliais ir vilomis bei atnaujintais poilsio ir nakvynės namais, viešbučiais, kempingu.
Prie marių – uostas, valčių prieplauka, jachtų klubas. Nemažai yra ir skanų maistą siūlančių kavinių. Tačiau tai tik pirminis vaizdas… Iš tiesų lankytinos vietos Nidoje tai tik atskiri objektai, Nida savyje laiko daugybę kultūros, istorijos ir gamtos lobių, kuriuos atrasti gali kiekvienas pasirinkęs poilsį Nidoje arba net ir trumpalaikę pažintį su Nida…
Pasirinkę poilsį Nidoje gausite visavertiškas atostogas – tiek ramų pabuvimą gamtoje, tiek daugybę įdomių lankytinų objektų ir renginių. Nidoje kiekvienais metais organizuojama nemažai kultūrinių renginių, kuriuose verta sudalyvauti: Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos teikimas,Sakralinės muzikos festivalis „Laudate Dominum“, festivalis „Vargonų vasara“, Bardų ir popmuzikos renginiai Vytautui Kernagiui atminti „Benai, plaukiam į Nidą!“, folkloro šventės „Tek saulužė ant maračių“ bei „Pūsk, vėjuži!“, Kamerinės muzikos festivaliai „Nepaklusniųjų žemė“, Tomo Mano festivalis „Gimtoji Europa“, Nidos džiazo festivalis, Senųjų amatų dienos, Chorinės ir vokalinės muzikos festivalis „Vox academia“, kino filmų festivalis „Baltijos banga“, tapybos pleneras „Nidos Ekspresija“.
Beje, jei jau esate Nidoje, eidami į renginius, prisiminkite ir maestro Vytautą Kernagį – pakeliui mintyse pasilabinkite su jo atminimui skirta skulptūra.
Nida dvelkia autentika… grožiu… romantika… ramybe ir tikru poilsiu… Tačiau, kad poilsis Nidoje būtų išties nepriekaištingas ir neužmirštamas, verta iš anksto pagalvoti apie komfortišką apgyvendinimą. Apartamentų ir viešbučių pasirinkimas Nidoje nėra mažas, tačiau norintiems ypatingo jaukumo ir šiltų namų atmosferos, rekomenduojama apsigyventi Nidos centre įskikūrusiuose „Nidos gaiva“ apartamentuose, kurie kurti taip, kad kiekvienam leistų pasijausti kaip namuose… Čia įrengti nedideli, bet kuklia prabanga dvelkiantys kambariai, širdžiai mieli apartamentai, jaukią namų atmosferą kurianti erdvė. Apsistoję puikioje vietoje – Nidos miesto centre – esančiuose apartamentuose greitai ir nesunkiai pasieksite visus žavius Nidos kampelius bei populiariausius objektus.
Ne veltui sakoma, kad nuoma Nidoje – vieniems tarsi stebuklas, kitiems dėmesio vertas unikalus atostogoms skirtas Lietuvos kurortinis kampelis… Ir visiems – vertingas Baltijos lobis, atpalaiduojantis nuo didmiesčių triukšmo ir greičio, suteikiantis ramų poilsį ir tikrą atgaivą sielai.
Praleidę čia savo laiką, tikriausiai ir Jūs sutiksite, kad žodžiais nupasakoti apie Nidą – neįmanoma… Čia reikia atvykti, pabūti, pajausti, išjausti, pagyventi. Ir tvirtai įsitikinti, kad poilsis Nidoje garantuojamas bet kada, poilsis ir grožis čia lyderiauja visada. Nida visuomet pasirengusi priimti svečius!
Atostogos Nidoje – tai viena jaukiausių vietų pailsėti Lietuvoje. Vos atšilus orams ar sulaukus išsvajotų atostogų, skubame prie jūros – maloniai pasišildyti prie kaitrių saulės spindulių, pasiklausyti jūros ošimo ir šėlstančių bangų, pagulėti auksu tviskančiame paplūdimyje ar įkvėpti tyro gamtos oro. Tiek ir dar daugiau......
Butai Nidoje vienas geriausių pasirinkimu atostogaujantiems. Jei tarėte sau, kad šias atostogas ar tiesiog savaitgalį praleisti Nidoje, turbūt pirmas klausimas, kuris ateina į galvą – kur apsistoti? Galvoje tuoj pradeda suktis mintys, kad butų nuoma Nidoje labai brangi. Mes raginame nustoti nerimauti, nes šiame straipsnyje......
Nakvynės Nidoje yra tikrai svarbus atostogų aspektas. Mes nuolat girdime, jog Nidoje apsilankę poilsiautojai ir svečiai pažada sau, kad kitą kartą atvykę į Nidą praleis čia daugiau laiko. Turbūt neatsiras nei vieno, kuris nepritartų, kad Nida – stebuklingas ir tiesiog užburiantis Lietuvos kurortas, jaukus ir......
Nidos kurortas neretai įvardijamas prabangiausia ir brangiausia Lietuvos poilsio vieta. Vieniems tokią nuomonę formuoja įvesti įvažiavimo į Kuršių neriją mokesčiai, kitiems – statistikos duomenys, rodantys, kad Nidą vis dažniau lanko ne tik lietuviai, bet ir turistai iš įvairių Europos kampelių. Yra ir tokių, kurie mano,......
Už lango vis šilčiau ir skaisčiau šviečianti saulė ragina galvoti apie atostogų sezoną. Nespėsime nei mirktelti ir jis tuoj ateis. Daugelis lietuvių mėgsta aplankyti svečias šalis, keliauti po pasaulį, pažinti įvairias kultūras. Tačiau nemažai yra ir tokių, kurie turi kasmetinę tradiciją aplankyti mūsų šalies perliuką......
Populiariausios lankytinos vietos Nidoje yra Tomo Mano memorialinis muziejus, Parnidžio kopa, Nidos švyturys, Nidos žvejo etnografinė sodyba, Kuršių nerijos istorijos muziejus.
Didžiausias populiarumas Nidoje yra Rūgpjūčio, Rugsėjo ir Spalio mėnesiais.
Gyventojų skaičius Nidoje: 2 385 (2012 m.)
Savivaldybė: Neringos savivaldybė
